Ekskursijos tikrai smarkiai kilsteli šventes į aukštesnį lygį!
Keliauti gali 7 asmenys mūsų autobusiuku. Kaina nuo 50 Eur asmeniui. Kelionės metu užkandžiausime mūsų ruoštais užkandžiais!

Įsivaizduokite, kitą dieną po šventės keliaujam prasiblaškyti ir pažinti Lietuvos perliukų?

Temą ir ekskursiją galime siūlyti mes, bet galime keliauti ir Jūsų trokštama kryptimi.

Lietuvos liaudies buities muziejus

Didžiausias Lietuvoje, Baltijos šalyse ir vienas didžiausių muziejų po atviru dangumi Europoje aprėpia 195 ha plotą ir turi daugiau nei 90 000 kilnojamų eksponatų. Muziejus atspindi XVIII a. pab. – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas. 

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Guronyse

Lietuva per visą savo istoriją turėjo tik tris kardinolus Lietuvius, vienas iš jų gimė Žaslių parapijoje, kukliame Guronių kaime. Šalia dviejų legendomis apipintų kalvų stovėjo būsimo kardinolo namai. Jo atminimui čia atsirado ne tik slėpinių kelias, tačiau ir rekolekcijų namai su rožinio ekspozicija. 

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 

Užtvenkus Kauno marias, buvo pastatyta Kauno HE, jos galingumas siekia 100 MW. Elektrėnuose ir Ignalinoje pastačius po elektrinę atsirado poreikis turėti elektros gamybos jėgainę, kuri išlygintų netolygius energijos svyravimus. Prie Kauno marių 1978–2000 metais buvo pastatyta dar viena elektrinė, šį kartą – hidroakumuliacinė ir turinti 900 MW galios. Ekologiška elektros gamintoja didžiausia ne tik Lietuvoje, tačiau ir Baltijos šalyse. Iš anksto susitarus galima apsilankyti elektrinės viduje, nuo aukštutinio baseino atsiveria išties įspūdingas Kaišiadorių rajono kraštovaizdis.

Padalių keltas 

Jis žmones per Nerį kelia jau nuo XIX a. Tai vienintelis lyninis keltas, išlikęs Lietuvoje. Netoliese galima aplankyti Budelių piliakalnį, Savarinės vandens pralaidą. 

Paparčių dominikonų vienuolyno pastatų komplekso vieta

Konstantinas Tiškevičius ekspedicijos Nerimi metu atkreipė dėmesį į baltus bokštus, kylančius virš medžių žymiuosiuose Paparčiuose. Stanislavo Beinarto nuopelnas, kad Paparčiai buvo taip vadinami. 1649 m. jis skyrė lėšų dominikonų vienuolyno statyboms, o pastarieji pasirūpino, kad ši vieta būtų žinoma visoje Lietuvoje. Vienuolyne veikė noviciatas (buvo ruošiami vienuoliai), didžiulė biblioteka, vienuoliai turėjo savo sodą ir vandentiekį. Deja, bet dėl aktyvaus dalyvavimo 1831 ir 1863 m. sukilimuose, vienuolynas buvo uždarytas, o vėliu ir nugriautas. Vis dėl to, smalsuoliai atvykę į Paparčius turi ką pamatyti. Per stebuklą išliko vienuolyno vartai ir koplyčia, teritorija yra gražiai sutvarkyta ir įamžinta. Šalia Paparčių – du piliakalniai – Žydkapis ir Pilies kalnas. Kaime  yra medinė Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kapinėse – retas statinys Lietuvoje – 24 vietų kolumbariumas. Gretimame Panerių kaime veikia Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas. 

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra 

Pirmasis Kaišiadorių vyskupijos šeimininkas Juozapas Kukta kartą pasakė: „Ten kur įsikuria vyskupas, išauga miestas“. 1913 m. pradėjus statybos darbus, juos teko nutraukti, – prasidėjo pirmasis pasaulinis karas. Vokiečių kariams pagrobus visas statybines medžiagas statybos užsitęsė, o įkūrus naują vyskupiją, maldos namai buvo pabaigti pastačius ne bažnyčią, o katedrą. 

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia 

Kalvių bažnyčia yra mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų. Nedidelė, nuolatinio klebono neturinti bažnytėlė yra rotondos formas. Tokių Lietuvoje yra tik dvi, antroji stovi Sudervėje. Už kelių šimtų metrų nuo bažnyčios, nusileidus nuo kalvos, telkšo Kalvių ežeras. 

Žaslių piliakalnis 

Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių tautos romėniškąją kilmę. Legendoje rašoma, kad mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Žasliuose verta aplankyti ne tik minėtą piliakalnį. Miestelis yra dažnai pavadinamas mažaisiais Trakais, nes jį supa net trys ežerai. Miestelio centre esanti aikštė taip pat turi savo vardą, ją vietiniai gyventojai vadina Tado Blindos aikšte, mat čia buvo filmuojama paskutinė garsiojo filmo scena, kurioje žymusis „svieto lygintojas” buvo nušautas. Blindos mirties  vieta neįamžinta, bet aikštės centre stovi paminklas su Žaslių herbu ir simbolišku užrašu lotynų kalba „EX MANCIPIO LIBERTAS” („Iš nuosavybės laisvė”). 

Žaslių kultūros ir amatų centras 

Žaslių miestelio žydų bendruomenė viena anksčiausiai paminėtų Lietuvos istorijoje.  1555 m. dvylika Žaslių žydų skundėsi Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, neva jiems grasina Trakų vaivada. Aktyviai Žaslių gyvenime dalyvavę žydai iki antrojo pasaulinio karo sudarė didžiąją miestelio gyventojų populiaciją. Pagrindinė jų veikla buvo įvairūs verslai, tačiau žydai iniciavo ir savanoriškų organizacijų veiklą (gaisrinės savanoriai), rodė iniciatyvą kultūriniame gyvenime.  

 Brazauskų namai – muziejus

Kaišiadoryse, J Biliūno gatvės 26 namas, atrodytų, niekuo neišsiskiriantis. Taip, jis gražiai sutvarkytas, ant fasado kabo trispalvė, virš įėjimo pakabinta lentelė su užrašu. Vis dėl to šis namas turi ką papasakoti, nes tai pirmasis Algirdo Brazausko projektuotas ir statytas namas. Kazimiero Brazausko išpuoselėtas sodas su atsiveriančiu vaizdu į Kaišiadorių apylinkes tapo puikia erdve kultūrinei veiklai.  

Mergakalnio regykla 

Mergakalnio regykla – aukščiausia Kauno marių atodanga. Atsiveriančiame ir sunkiai akimis aprėpiamame peizaže dominuoja Kauno marios. Iškėlus 45 gyvenvietes buvo sukurtas didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvos istorijoje, užimantis  63, 5 kv. km teritoriją. Prie atodangos įrengta poilsiavietė, automobilių stovėjimo aikštelė. Netoliese yra Dovainonių piliakalnis, pilkapiai. 

Darsūniškio miestelio vartai – koplytėlės 

Pats Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas čia savo pilį. Laiko ir gamtos stichijos sunaikino ne tik pilies griuvėsius, tačiau ir patį piliakalnį. Stovintys Šv. Agotos, Šv. Kazimiero ir Šv. Jurgio vartai pasitinka kiekvieną, jie jau spėjo tapti Darsūniškio simboliu. Darsūniškyje galima aplankyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, varpinę, parką, žydų kapines. 

Maisiejūnų piliakalnis 

Kalbama, kad kažkada šioje vietoje gyveno milžinas. Jis turėjo kaimyną, gyvenantį anapus Strėvos, ant Lašinių piliakalnio. Apie milžino likimą daugiau nėra žinoma, bet jam pritaikytas kirvis, gulintis piliakalnio papėdėje, kelia klausimą, kur jis buvo 1348 m. vasario 2 d.? Kiekvienais metais per rudens lygiadienį šioje vietoje vyksta baltų sąšaukos šventė. Ji pritraukia gausybę pagonybės kultūrai neabejingų žmonių. Kiek toliau nuo piliakalnio yra išskirtiniai pirmojo pasaulinio karo Tadaravos kapai, pilkapiai.

Žiežmarių sinagoga 

Dabartinėje Kaišiadorių rajono teritorijoje ilgą laiką didžiausio miesto titulą turėjo Žiežmariai. Gera geografinė padėtis ir didelis pravažiuojančių žmonių skaičius paskatino čia įsikurti verslius žmones – žydus. Didžiąją dalį gyventojų sudaranti bendruomenė kiek toliau nuo aikštės pasistatė maldos namus – sinagogą. Netoli sinagogos pastato, prie aikštės, stovi Šv. Jokūbo bažnyčia. Jos statybos darbai baigėsi nepastačius vieno bokšto, šis bruožas bažnyčią daro išskirtine visos Lietuvos mastu. Prieš pat ją jaunuolis Adomas Jakševičius 1932 m. pastatė laisvės paminklą. Ant postamento stovintis laisvės angelas turėjo priminti žiežmariečiams apie lietuvišką jų kilmę. Ko gero dėl šios priežasties paminklas sovietmečiu buvo nugriautas, atstatytas tik 1991 m. Sinagoga, bažnyčia, didžiulius kermošius menanti aikštė ir angelas primena apie bendruomenišką skirtingų tautų sugyvenimą Žiežmariuose. 

Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia 

Kruonyje esanti bažnyčia tarsi veidrodis atsispindi Oginskių giminės pirmuosius žingsnius Kaišiadorių rajone ir Lietuvoje. Bažnyčioje, kuri kažkada buvo cerkvė, yra saugomos jo ir sūnaus Samuelio Levo epitafinės antkapinės plokštės. Kruonio taip pat neaplenkė istorijos negandos. XIX a. pradžioje miestelį siaubė Napoleono kariai, tuo metu buvo galutinai sunaikinti miestelyje stovėję renesansiniai rūmai, beje, jų likučius galima rasti šalia Kruonio gimnazijos pastato. Prie pat miestelio esančiame Gojaus miške yra viena didžiausių kapaviečių partizanams atminti, čia įrengta kryželių kompozicija, pastatytas paminklas. 

Laukagalio akmuo 

Perkūnas, piliakalnis, aukuras, – žodžiai pažįstami, bet ką jie mums sako? Laukagalyje, netoli Paparčių kaimo ir Europos miško, prie nudžiūvusio ąžuolo guli akmuo. Atrodytų, būtų paprastas riedulys, jei nebūtų keistai nugludintas, neturėtų įdomių duobučių, galų gale, neatrodytų kaip sostas. Žmonės šį akmenį spėjo praminti velnio vardu, neva jis ateina čia pasišildyti prieš saulutę. Sunku pasakyti, kiek velnių čia apsilanko, bet žaltys čia gana dažnas svečias. Mūsų protėviai neturėjo rašto, tad ant akmens palikti ženklai yra gana dosnus šaltinis praeičiai pažinti. Duobutės atitinka Grįžulo ratų žvaigždžių išsidėstymą, nugludinta dalis, ko gero buvo aukuras, o latakais galbūt bėgo ne tik vanduo, bet ir kraujas. Visai netoli 2004 metais pažymint Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą pasodintas Europos miškas.

Poeto Jono Aisčio muziejus 

Jonas Aleksandravičius, geriau žinomas Aisčio vardu, gimė ir vaikystę praleido Rumšiškių apylinkėse. Slapyvardžių turėjo keletą, vienas įdomesnių yra KOSSU. Jautrios sielos poetas buvo linkęs įsimylėti, kad savo favoričių nepamirštų, iš jų vardų pirmų raidžių susikūrė slapyvardį, t.y. – Konstancija, Ona, Sara, Sonia ir Uršulė. Prie muziejaus J.Aisčiui pastatytas paminklas. Poetas palaidotas Rumšiškių kapinėse. 

Senosios I pasaulinio karo vokiečių kapinės Bačkonyse.

Sampilu ir medine tvorele apjuostose kapinėse yra 16 sveikų tipinių antkapinių kryžių, 2 stipriai apgadinti antkapiai, 2 stipriai apgadinti antkapiai ir 2 antkapių nuolaužos. Viena dalis antkapių išdėstyta eilėmis, kita – laikantis tam tikros „simetrijos“. Antkapių įrašai yra vokiečių kalba. Kapinėse daugiausia palaidoti vokiečių kariai, žuvę 1915 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Visi antkapiai datuojami jau po rugpjūčio 18 dienos, todėl galima manyti, kad kapinėse palaidoti kariai yra žuvę vokiečių kariuomenei pradėjus puolimą Vilniaus kryptimi. Kartu buvo palaidoti ir nežinomi rusų kariai (užrašai ant antkapių – Unbekannte russ Krieger).

Kartu su mumis kviečiame  pažinti gražiausias atodangas Lietuvoje.

O gal bandom aplankyti apžvalgos bokštus?

Tik dangus mums riba!